Santrauka:
Griežtiems kritikams, soneto formos išmanytojams norėčiau pasakyti, kad neparašiau nei vieno soneto, kuris savo forma būtų ar angliškas, ar itališkas, ar prancūziškas – šie daug sudėtingesni, ne mano nosiai, manieji -– tiesiog daug paprastesni, labiau primenantys jausminę lyriką, todėl juos tiesiog vadinčiau provincialiais... O kritikus, vertintojus prašyčiau būti atlaidžius...
Tavęs nebėr – kam šitai žemei šviečia saulė,
dar medžiai kas pavasarį dabinasi žaliai,
ir nežinau, ar mes priklausėm meilei,
ar nykom po žiemos it du bedžiūstą stagarai?
Tavęs nebėr – gyvenimo šio gaila,
kapu pavirtusio pavasarį taip nelauktai,
ir ko gi dar žiūriu pro langą šitaip bailiai,
ir ką matys dar akys it du pajuodę vabalai?
Kaip purpuru saulėlydžiai liepsnoja,
kaip dega rudenys kaskart numirdami ir vėl,
kaip žiemos žengia ledo kojom,
ne paukščiais, regis, skraidom – slibinais todėl,
kad lietūs daug dažniau man nebūtį sugroja,
tiktai nuo to klaikiau man kažkodėl.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-08-19 10:44:55
Tikras jausmas, puiki raiška. Tikras sonetas.
Teisingai pasakyta: Širdies rašmenimis rašytas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-19 09:26:07
Laikas - geriausias gydytojas. Jis užgydo visas sielos žaizdas. Vienos žaizdos gija greičiau, kitos lėčiau.
Širdies rašmenimis rašytas sonetas.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-18 13:18:19
Gražu, jausminga. Akistata su laiku.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-18 12:10:10
labai gražus sonetas