Kasnakt lygiai trečią valandą nakties
pašoku prakaito išpiltas –
sapnuoju, kad be mano eilėraščių
pasaulio raštija bedugnėn garma.
Tada griebiu parkerį
ir puolu taisyti vystančią karmą:
rašau, braukau, rašau, braukau
ir rytą nešu parodyti tau.
O tu kavutę su pyragėliu virtuvėj geri
ir abejingai man įgeli: geri jie, geri...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-08-19 10:36:47
Be pyragėlio kavutę geriu, o tamstos eiles giriu. :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-19 08:39:52
Reikia tik džiaugtis, kad giria Jūsų eilėraščius ir aš jai pritariu, kad geri, nors ir nevalgau pyragėlių prie kavos.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-08-18 15:23:13
Tikrą gėlą rodo jau pirma eilutė (kasnakt, nakties). Smarkiai geliant daug kas drumsčiasi.
Apie rašymo kančią aišku, geri, gėlimo atmainos irgi. Scena virtuvėje natūrali. Sotus alkano nesupras.
Keista, bet šiąnakt ir aš pabudau, tik pusė trijų. Gėlė nuo šalto guolio, kas turbūt ir eilėse paslėpta.
Kyla mintis ir apie rašymą kaip sublimaciją...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-18 12:11:42
ir aš mėgstu kavutę su pyragėliu ir jūsų eilėraščius(nebūtinai naktinius)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-18 07:26:46
Kavutė be pyragėlio :). Su jūsų eilėraščiu ;) Geri jie, geri :)