Kasnakt lygiai trečią valandą nakties
pašoku prakaito išpiltas –
sapnuoju, kad be mano eilėraščių
pasaulio raštija bedugnėn garma.
Tada griebiu parkerį
ir puolu taisyti vystančią karmą:
rašau, braukau, rašau, braukau
ir rytą nešu parodyti tau.
O tu kavutę su pyragėliu virtuvėj geri
ir abejingai man įgeli: geri jie, geri...