Dar liko
Karšto vyno šlakas
Suskilusios taurės dugne,
Troškimų šukėm grįstas takas
Ties praradimų bedugne.
Siūbuoja,
Aižo, čaižo vėjas,
Ramina, laimina beržai
Ir skausmas — sielos įkvėpėjas,
Kai nei per daug, nei per mažai.
Išgerk,
Kol vynas neapkarto,
Kol jaučiam skonį burnoje.
Turbūt nebus jau kito karto
Nei žemėje, nei danguje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-08-19 10:28:14
O gal dar bus? :) O eilės puikios!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-19 08:14:55
Puikios eilės.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-18 12:18:34
išjaustas ir puikus
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-08-18 11:06:49
Tikra ir brandi poezija...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-08-17 22:43:16
Lengvas, įdomus
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-08-17 22:31:46
Bus kitoks kitas kartas...geros eilės.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-17 22:19:16
Patiko. Mintis ir forma... Ir vyno skonis.