Dar liko
Karšto vyno šlakas
Suskilusios taurės dugne,
Troškimų šukėm grįstas takas
Ties praradimų bedugne.

Siūbuoja,
Aižo, čaižo vėjas,
Ramina, laimina beržai
Ir skausmas — sielos įkvėpėjas,
Kai nei per daug, nei per mažai.

Išgerk,
Kol vynas neapkarto,
Kol jaučiam skonį burnoje.
Turbūt nebus jau kito karto
Nei žemėje, nei danguje...