Kai išeidamas sapnas
trenkė durimis –
pabudau.
O liūdesys ir vėl
beldėsi į langą.
Širdies kamputyje
užmiršta viltis
pravirko...
Pajutau prasidedančios dienos
monotoniją,
bet vienatvė atnešė stiklinę
šalto vandens.
Išgėriau – nusiraminau,
supratusi gyvenimo dėsnį
„ko negali pakeisti –
nekeisk“.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-08-17 21:11:28
Tikra tiesa... tiesiog — gyvenkim toliau. Ir viltis vėl ims šypsotis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-17 11:27:53
„ko negali pakeisti –
nekeisk“.
Taip, neverta nieko keisti, nes laikas pats keičia. Reikia tiktai laukti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-08-16 21:25:07
Na, gal susitaikyti su likimu kartais ir sunkoka... :(
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-08-16 14:40:14
Kartais būna ir taip... Jūs labai teisi.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-16 13:40:58
Taip..Yra toks dėsnis. Tik dažnai jį pamirštam ir eikvojam jėgas tuščiai.