Santrauka:
... atlaužkim Šv. Rašto sakinį tartum duoną...
... buvo badas, buvo puotos.
Vyko karas, – laikas keitės.
Mes gi buvom okupuoti,
Buvom tylūs ir beteisiai...
Bet laikas nesustojo vietoj.
Jis ritosi lyg saulelė per metus.
Tad baikime dejuoti ir vargų pietus
Žegnone palydėkim į keturis kraštus.
Juk Lietuva nemirė ir nemiršta.
Ir nėra joje blogai visur ir visados.
Tarkime žodį, tartum Dievo pirštą –
Prisikėlė ji ir žengia be lazdos.
Tik atverkim žmogui širdį – ne akmenį.
Skandinkim pyktį gimtinės ežere.
Ir atlaužkim Švento Rašto sakinį
Tarytum duoną, nusidirbę vakare.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2016-08-15 18:06:59
Atverkim žmogui širdį - ne akmenį
Pavergė meilė Tėvynei
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-08-14 13:33:49
Tematika aktuali, gal kiek skubintasi spausdinti, todėl neišbaigtas poetinis rūbas.
Kiek trikdo deklaratyvumas, didaktinis tonas, nors vargu bau ar kas prieštarauja :)
Atlaužkime duonos - visiems :)