Vėl baimės slibinas

Santrauka:
Pilietinis.
 
Vėl baimės slibinas iš lizdo galvą kelia,
Grasina Lietuvą išgąsdinti ugnim,
Kad ji, pamiršus savo laisvės kainą,
Sugrįžtų kretančios imperijos glėbin.
 
Nors jau nukaršus ir molinėm kojom,
Tačiau ginklų dar turi virš galvos,
Pasaulį šiurpina melu, klasta, pavojum,
Atominiu vėzdu mojuoja nuolatos.
 
Prireiks, čiulbės lakštingala, vaizduos balandį,
Paslėps tarp plunksnų bombas, raketas.
Naivuoliai plos, nes nesupras, kas skrenda,
Kur ruošias šiurpų krovinį numest.
 
Tai kas, kad žmonės vargsta, trūksta duonos, sviesto,
Išmoko juos „maitinti“ užgrobtu Krymu.
Jei nepakaktų jo, yra daugiau dar miestų,
Kuriuos ir vėl pakištų po savu sparnu.
 
Pasaulis įvairus, jo nesuprasti:
Vieni — už pinigus parduos net ir tėvus.
Kiti — už jūros lyg balutės slepias,
Europos viziją sudraskę į skutus.
 
O Lietuva? Ką mes darysim, broliai?
Ar vis dar plėšysim vieni kitiems akis?
Juk laikas, laikas grįžt visiems namolio,
Užremt vieningai slibino kėslams duris.
skroblas

2016-08-13 16:35:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-08-14 09:01:14

O Lietuva? Ką mes darysim, broliai?
Ar vis dar plėšysim vieni kitiems akis?
Juk laikas, laikas grįžt visiems namolio,
Užremt vieningai slibino kėslams duris.


Sudėtingas klausimas, kai milijonieriai užsinori tapti multimilijonieriais ir savo kelyje į tikslą "traiško" visus kliuvinius. 
Man panašiau, kad mes duris ne užremiame, o vis plačiau atidarome, praradusių sąžinę ir savigarbą, rankomis.
Gražus kvietimas tapti vieningiems..