O juk buvo,
Kadaise buvo,
Buvo upės plačios ir gilios.
Sidabrinės pliuškenosi žuvys,
Ir nuo paukščių aidėjo šilas.
O juk buvo,
Buvo kadaise,
Buvo meilė karšta kaip laužas.
Baltos ievos kvepėjo atšlaitėj,
Ir jaunystė skardeno palaukėm.
O juk buvo,
Kadaise buvo...
Išretėjęs, tylus stovi šilas,
Sraunios upės nuseko, išdžiūvo,
Ir seniai tavo juokas nutilo.
O juk buvo,
Kadaise buvo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-08-09 16:04:54
Šventa tiesa. Viskas praeina.
Puiku. Prasmingas, kupinas tiesos kūrinys.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-08-09 13:55:13
Man labai patiko.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-08-08 15:45:46
banalokai...