O juk buvo,
Kadaise buvo,
Buvo upės plačios ir gilios.
Sidabrinės pliuškenosi žuvys,
Ir nuo paukščių aidėjo šilas.

O juk buvo,
Buvo kadaise,
Buvo meilė karšta kaip laužas.
Baltos ievos kvepėjo atšlaitėj,
Ir jaunystė skardeno palaukėm.

O juk buvo,
Kadaise buvo...
Išretėjęs, tylus stovi šilas,
Sraunios upės nuseko, išdžiūvo,
Ir seniai tavo juokas nutilo.

O juk buvo,
Kadaise buvo...