Šypsaisi man, kai atneši medaus,
Žiedų pusny nubalo mano kojos.
Aš vis stebiu, kai pakrašty dangaus
Žvaigždė šiaurinė rytmečiui aukojas.
Tokia tyla, ramunių švyti laukas,
Aušros dagtis nuogus pečius apvilko.
Paliesk akim, išglostyk mano plaukus,
Prisėk žvaigždžių į rausvą lūpų šilką.
Žiū, jaunatis nutaisius veidą rimtą,
Sūpuoja tylą ant ledinio rago.
Prieik arčiau, kad tave apkabinčiau
Ir atsagstyčiau paskutinę sagą.
Dar neišeik, pabūkim šiąnakt dviese,
Priglusiu taip lyg būt glėby ankštoka.
Tokia šalna obels žiedų pavėsy,
Aušros aky aistros karolis šoka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-06 20:11:22
taip dailiai sugeba tik Užuovėja, su tokiu lyrizmu, metaforom, išjautimu...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-05 20:17:13
Labai labai.... Jausminga, romantiška. Gražūs vaizdiniai. Gera skaityti. Ir priglaudžiu;)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-08-05 17:52:20
Prieik arčiau, tave kad apkabinčiau
Ir atsagstyčiau paskutinę sagą.
Kupinas jausmų ir romantikos.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-08-05 17:51:14
Labai mielos eilės.