Šypsaisi man, kai atneši medaus,
Žiedų pusny nubalo mano kojos.
Aš vis stebiu, kai pakrašty dangaus
Žvaigždė šiaurinė rytmečiui aukojas.
Tokia tyla, ramunių švyti laukas,
Aušros dagtis nuogus pečius apvilko.
Paliesk akim, išglostyk mano plaukus,
Prisėk žvaigždžių į rausvą lūpų šilką.
Žiū, jaunatis nutaisius veidą rimtą,
Sūpuoja tylą ant ledinio rago.
Prieik arčiau, kad tave apkabinčiau
Ir atsagstyčiau paskutinę sagą.
Dar neišeik, pabūkim šiąnakt dviese,
Priglusiu taip lyg būt glėby ankštoka.
Tokia šalna obels žiedų pavėsy,
Aušros aky aistros karolis šoka.