Santrauka:
Skiriu anūkėlei Ievutei jos krikštynų proga...
Maži piršteliai mano saujoj
Visi penki sutilpo.
Koksai mažytis jų pasaulis –
Švelnus ir jaukiai šiltas.
Susėdam ant suoliuko parke,
Rankutės lapą gaudo.
Akutės liūdi: – Klevas verkia?
Gal jam širdelę skauda?
Kodėl gi liūdna rudenėjant? –
Mažylė nesupranta.
Kojelės lekia tarsi vėjas
Vos paminėjus vardą.
Į lapų šūsnį prie takelio
Nupuolusi kvatoja:
Apsvaigo nuo spalvų galvelė!
Ruduo pakišo koją...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2016-08-15 19:41:33
Vaaaau!
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-08-01 22:34:40
Koksai mažytis jų pasaulis...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-08-01 18:13:46
taip gražu, kad net susigraudinau
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-08-01 15:35:23
Meilė, šiluma ir rūpestėlis...
Labai graži dedikacija.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-08-01 14:08:22
Sveikinimai ir kūrėjai, ir anūkėlei.Labai šiltai nuskambėjo
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-08-01 13:36:04
Koks šviesus ir tyras eiliukas. Labai graži dedikacija anūkėlei krikštynų proga :)