Lik, dar lik, kol žvaigždėmis ims snigt –
Eisiu aš tada per naktį basas,
Net sapne nebegalėdamas užmigt,
Eisiu ten, kur veda aido balsas.
Nesvarbu – po kojom ledas ar grumstai.
Nesvarbu – delčia gal degins kojas
Upės sraunios, kai nuseks visai, visai...
Nesvarbu... Juk dėl tavęs aukojuos
Tam, kad mėnesiena šviestų žiburiais
Ir danguj, ir žemėj, ir ant rankų,
Veido, to, kurio užmiršti nebeleis
Šnabždesys minčių – tegul ir menkas...
O dabar jos šaukia: lik, brangioji, lik!
Dar truputį – nors lig pirmo sniego!
...........................................................................
Krenta žvaigždės... Krenta žvaigždės tik...
Bet jų daug. Žiūrėk, kiek daug mums lieka!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-07-31 23:29:46
Skaičiau keletą kartų. Puikiai perteikiat jausmus ir išgyvenimus. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-31 17:48:11
svarbu, kad daug lieka.Puikios eilės, jausmingos, jautrios ir labai nuoširdžios.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-31 17:20:02
Ilgai rymojau, bet komentaras trumpas: tyra ir labai gražu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-31 17:06:46
Gal būtų geriau - ne iki pirmo sniego, o amžinai...
Kaip visada malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-31 16:53:51
Iš tikrųjų ,, daug mums lieka", bet ne visados tai gali pamatyti.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-31 08:58:43
Jūsų "J" galima tik pavydėti (baltai) tokių gražių eilių. Linkiu, kad Jūsų eilės JAI kristų tiesiai į širdį ir ten liktų visam laikui.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-31 00:10:22
Galėtų ir nebūti sniego, kad tik liktų kuo ilgiau...ir kristų rigpjūčio žvaigždės vietoj snaigių...
Juk žinot, kad tai labai gražu. Ir verta atverst naują dieną su jūsų eilėmis.