Naktis – tai didis slėpinys,
kaskart į žemę tyliai nusileidžia.
Ar angelai, ar demonai tave lankys?
Ar žvelgsi sapnuose į mielą veidą?
Ar ji ateis kaskart ir nepaklys,
užmigti tau kaip kūdikėliui leidus?
Ar lieps žiūrėti į žvaigždžių akis,
tave vėl nemigos ranka sužeidus?
Tebūna atilsis ji – ne kančia,
tebūna regesys sapnų spalvotų,
kai budi danguje delčia,
baltais žirgais kai trokšti saulėn joti,
kai veda Viešpaties ranka iš čia,
kur veriasi kitų pasaulių plotai!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-27 21:07:44
mielos, šiltos eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-27 12:01:55
Vaizdingas, mielas kūrinys.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-07-26 15:18:23
Tai jau tikrai slėpingas metas, šiąnakt tokį siaubo sapną sapnavau, kad iki šiol nerandu jokio ryšio...