Kai išmokau viltim nebevaikščiot,
Tarp rodyklių įstrigo gegutė –
Netikėtai gavau šlapią laišką,
Galbūt vėjas per lietų jį pūtė.
Raidės gulė nerišliai neaiškiai,
Akys rinko lėtai po eilutę.
Tu kvietei medumi pasivaišint
Liepai tiesiant rankas į rugpjūtį.
Dar žadėjai grąžint seną taką
Palei ežerą žvejo pirkutėn.
Ten palikom istorijos kvapą
Su voratinklių pinklėm kamputy...
-------
Žvakė smego į nykstantį vašką,
Kaukė lango plyšy skersapūtė.
Pasisupo ore šlapias lapas,
Nebeklausdamas, būt ar nebūti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-27 21:09:05
taip lengvai, skrajingai ir svajingai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-27 11:53:04
Galbūt laiškas buvo paskandintas ašarų tvane?
Nuoširdus, vaizdingas su ilgesio ir vilties prieskoniu kūrinėlis.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-07-26 21:33:19
Ta skersapūtė truputį sumenkina šio kūrinėlio karūną, bet jis visgi yra kilmingas. :) Ačiū.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-26 12:11:05
Belieka pritarti ir pridurti - įdomus...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-07-26 10:49:58
Būna ir tokių laiškų - gražu...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-07-26 09:39:20
Skambus, įtaigus, sodrus tekstas, sujungtas į visumą pasikartojančių rimų, vainikuojamas šekspyriškos minties.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-07-26 09:36:10
Sodru, ilgesinga ir žaisminga.