Kai išmokau viltim nebevaikščiot,
Tarp rodyklių įstrigo gegutė –
Netikėtai gavau šlapią laišką,
Galbūt vėjas per lietų jį pūtė.

Raidės gulė nerišliai neaiškiai,
Akys rinko lėtai po eilutę.
Tu kvietei medumi pasivaišint
Liepai tiesiant rankas į rugpjūtį.

Dar žadėjai grąžint seną taką
Palei ežerą žvejo pirkutėn.
Ten palikom istorijos kvapą
Su voratinklių pinklėm kamputy...
-------
Žvakė smego į nykstantį vašką,
Kaukė lango plyšy skersapūtė.
Pasisupo ore šlapias lapas,
Nebeklausdamas, būt ar nebūti...