Santrauka:
truputį pavėluotai... nes jų pagerbimas turėjo būti liepos 15–17 d. (Tai vyko 1933 m.)
Pamilo Lietuvą du jos vaikai,
Labiau negu kiti mylėti gali.
Stasys Girėnas, Stepas Darius – sakalai,
Kuriems likimas lėmė garsint mūsų šalį.
Danguj nebuvo ženklų įstabių tada,
Kai atsirado nuostabūs jų pašaukimai,
Kai jiems pavirto meile Lietuvos laukai
Ir skrydžiui nemariam sutapo jų likimai.
Kaune jų laukė tūkstančiai žmonių.
Jų laukė medžiai, pievų gėlės, upės –
Dviejų puikiausių Lietuvos sūnų, –
Net vandenys Dubysos ir Šešupės.
Kai kėlė iš lėktuvo du karstus, –
Pravirko gėlės, medžiai, žmonių minios.
Verkė net akmenys ant Nemuno krantų
Pačių puikiausių sakalų Tėvynės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-07-24 22:29:00
Ačiū, mieloji, jie mūsų pasididžiavimas...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-24 14:42:41
Bijau, išsižioti, tai įkeliu seną dainą. Senos dainos - geros dainos.
https://www.youtube.com/watch?v=bk427NoTLKk
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-24 12:06:03
Nušluosčiau ašarą ir aš. Ačiū, kad nepamirštat.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-24 10:46:28
Prisimenu vaikystėje dainos žodžius iš knygos skirtos Dariui ir Girėnui...
Dainuodavau po laukus bėgiodama. Gal ir netiksliai, bet tiek išliko:
Darius ir Girėnas narsūs vyrai buvo.
perskridę Atlantą, Vokietijoje žuvo...
Soldino miškelyje paukšteliai čiulbėjo -
Lietuviai didvyriai kraujuose gulėjo...