Pamilo Lietuvą du jos vaikai,
Labiau negu kiti mylėti gali.
Stasys Girėnas, Stepas Darius – sakalai,
Kuriems likimas lėmė garsint mūsų šalį.

Danguj nebuvo ženklų įstabių tada,
Kai atsirado nuostabūs jų pašaukimai,
Kai jiems pavirto meile Lietuvos laukai
Ir skrydžiui nemariam sutapo jų likimai.

Kaune jų laukė tūkstančiai žmonių.
Jų laukė medžiai, pievų gėlės, upės –
Dviejų puikiausių Lietuvos sūnų, –
Net vandenys Dubysos ir Šešupės.

Kai kėlė iš lėktuvo du karstus, –
Pravirko gėlės, medžiai, žmonių minios.
Verkė net akmenys ant Nemuno krantų
Pačių puikiausių sakalų Tėvynės.