Nelieka nieko, tik sekundės netekties,
Lyg medų kabinu aš rūką tirštą,
Apvaizdos ir kerai manos būties—
Dar tie meduoti mūsų laiko pirštai.
Išsemčiau šulinius, bet stojusi sausra,
Nutilę kuždesiai – tik širdį gelia,
Nepalieki man nieko, tik skaudžius nešuos
Atminimus aš į širdies kertelę.
.............................................................
Nelieka nieko, tik sekundės netekties.
Sakyk, mielasis, ar gerai jauties?
Žinau gerai aš – ilgesys nemiršta,
Kai sielą glamonėja laiko pirštai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-07-24 23:01:18
Ačiū, mieloji, labai patiko. Ak, tas ilgesys, jis amžinas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-22 22:38:51
Sakyčiau, kad ilgesys nemiršta, kai sielą spaudžia laiko pirštai. Bet tai jau mano variantas. Geros eilės, patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-22 21:28:22
Ateina laikas, kad ir ilgesio nelieka ir žėruoja tik vienintelė viltis mūsų troškimo, kuris būna kiekvienam skirtingas.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-22 16:02:09
Taip, ilgesys kartu su mumis - kol gyvename...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2016-07-22 11:58:54
Nelieka nieko, tik sekundės netektie...
Sutinku.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-22 10:06:39
Žinau gerai aš —ilgesys nemiršta,
Kai sielą glamonėja laiko pirštai...
Iki šiurpuliukų ...