Nelieka nieko, tik sekundės netekties,
Lyg medų kabinu aš rūką tirštą,
Apvaizdos ir kerai manos būties—
Dar tie meduoti mūsų laiko pirštai.
Išsemčiau šulinius, bet stojusi sausra,
Nutilę kuždesiai – tik širdį gelia,
Nepalieki man nieko, tik skaudžius nešuos
Atminimus aš į širdies kertelę.
.............................................................
Nelieka nieko, tik sekundės netekties.
Sakyk, mielasis, ar gerai jauties?
Žinau gerai aš – ilgesys nemiršta,
Kai sielą glamonėja laiko pirštai...