Kukli mergaitė tamsoje
Nuleidus galvą sėdėjo.
Lietus vis glostė jos akis
Ir nuramint norėjo…
Lūpos vis kažką kuždėjo,
Širdis tuo tebetikėjo.
Jūra jis pavirst žadėjo…
Kaip gera skrieti bangomis su vėju,
Lašai nuramint nesugebėjo,
Tik monotoniškai į grindinį bumbsėjo.
Jūra jis pavirst žadėjo…
Pražydo… mėnulio šypsena –
Pradėjo smarkiai lyti.
Šalia jos buvus bala
Ėmė jūra virsti.
Atslinkusi gaivi rasa
Tarsi pažadino mergaitę.
Pašokusi nuo suolo basa –
Po lietų braidė...
Nusišypsojo jis...
Ir meilės laiškus tyliai skaitė.
Nuplovęs kojas bučinių rasa,
Jis ištarė:
– LIETAUS MERGAITĖ...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2016-08-04 11:20:28
Grazu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-21 09:08:18
Mielas kūrinys. Man patiko.