Kukli mergaitė tamsoje
Nuleidus galvą sėdėjo.
Lietus vis glostė jos akis
Ir nuramint norėjo…
 
Lūpos vis kažką kuždėjo,
Širdis tuo tebetikėjo.
Jūra jis pavirst žadėjo…
 
Kaip gera skrieti bangomis su vėju,
Lašai nuramint nesugebėjo,
Tik monotoniškai į grindinį bumbsėjo.
Jūra jis pavirst  žadėjo…
 
Pražydo… mėnulio šypsena –
Pradėjo smarkiai lyti.
Šalia jos buvus bala
Ėmė jūra virsti.
 
Atslinkusi gaivi rasa
Tarsi pažadino mergaitę.
Pašokusi nuo suolo basa –
Po lietų braidė...
 
Nusišypsojo jis...
Ir meilės laiškus tyliai skaitė.
Nuplovęs kojas bučinių rasa,
Jis ištarė:
– LIETAUS MERGAITĖ...