Santrauka:
Su esama būtimi atodūsių gausėja... (5)
Gal jau išsekai ir pavargai –
Silpni sielos atodūsiai neramina,
Vasaros saulės kaitroje nieko
Neradai – savo pasaulyje – viena...
Širdies kertelėje užsidarei, kad
Dingtum su migla saulei patekėjus –
Kovą pralaimėjai – nesigaili:
Buvai maža smiltelė pakelėje...
Dabar liūdną pasaką seki tik sau,
Nugrimzdus būtyje į nežinomybę?..
Dienoje renki švelnius lietaus lašus –
Negaivina kūno – alsuojančią žemę...
................................................
Deja, širdis liūdna gaida gieda – kad
Neišsektum, stebi supantį pasaulį?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-13 20:20:53
su gyvenimiško liūdesio gaida
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-13 13:29:11
Mane gyvenimas išmokė, kai man būna labai blogai galvoti, kad gyvenimas juda į priekį ir reikia save suimti į "nagą" bei mažiau galvoti apie savo problemas, nes yra žmonių, kuriems - kur kas blogiau ir... išgyvena.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-07-13 11:58:58
Gyvenime daug liūdesio...