Gal jau išsekai ir pavargai –
Silpni sielos atodūsiai neramina,
Vasaros saulės kaitroje nieko
Neradai – savo pasaulyje – viena...
Širdies kertelėje užsidarei,  kad
Dingtum su migla saulei patekėjus –
Kovą pralaimėjai – nesigaili:
Buvai maža smiltelė pakelėje...
 
Dabar liūdną pasaką seki tik sau,
Nugrimzdus būtyje į nežinomybę?..
Dienoje renki švelnius lietaus lašus – 
Negaivina kūno – alsuojančią žemę...
................................................
Deja, širdis liūdna gaida gieda – kad
Neišsektum, stebi supantį pasaulį?..