Atsibusiu?
Kažin.
Nesusemt, kas plačiai pasisėjo
Ir jausmų trupiniai pasibaigia keistai —
Prie akmens.
Laiko prasmės išbluks.
Kam svarbu — bus vasaris, rugsėjis?
Juk paneigt negali,
Kam nemirti, o kam — negyvent.
Tuščias pilnį augins,
Iškupės nesilaikantis lašas —
Mena skrydį būties, kas pakimba laisvam kritime.
Tu — pasaulis many.
Pasirodo, kad šito per maža.
Ką bežeidžia akmuo,
Jeigu užmuša sielą žinia?
Daug meldžiuos.
Bergždžiai gal,
Išbandysim, ko vertas tikėjimas.
Ne lažyboms jausmai.
Gal varžysimės?
Eisim lenkčių?
Lauko akmenį gaus estafetę laimėjęs žaidėjas.
Užsilikęs — žinau —
Alkį dėlei smulkių trupinių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-07-12 03:18:34
Kiekviena eilutė – atradimas, norisi cituiti, cituoti, įsiminti...
Tu – pasaulis many:
Pasirodo, kad šito per maža.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-11 21:43:46
Galiu tik pritarti komentuojantiems. Minčių gylis, žodžių platybės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-11 20:14:36
Jau sakiau. Pasikartosiu. Jūsų žodynas – beribis. To mums visiems mokytis ir mokytis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-11 17:54:18
Ką bežeidžia akmuo,
Jeigu užmuša sielą žinia?
Jūs neišsenkantis patirčių, pojūčių ir išminties aruodas.