(Atsi)likimas

Atsibusiu?
Kažin.
Nesusemt, kas plačiai pasisėjo
Ir jausmų trupiniai pasibaigia keistai —
Prie akmens.
Laiko prasmės išbluks.
Kam svarbu — bus vasaris, rugsėjis?
Juk paneigt negali,
Kam nemirti, o kam — negyvent.
Tuščias pilnį augins,
Iškupės nesilaikantis lašas —
Mena skrydį būties, kas pakimba laisvam kritime.
Tu — pasaulis many.
Pasirodo, kad šito per maža.
Ką bežeidžia akmuo, 
Jeigu užmuša sielą žinia?
Daug meldžiuos.
Bergždžiai gal,
Išbandysim, ko vertas tikėjimas.
Ne lažyboms jausmai.
Gal varžysimės? 
Eisim lenkčių?
Lauko akmenį gaus estafetę laimėjęs žaidėjas.
Užsilikęs — žinau —
Alkį dėlei smulkių trupinių.
Nijolena