Santrauka:
Nedėkoji būčiai – veidrodis rodo gyvenimo likučius... (3)
Vėjas užmigo giliu miegu,
Tolybėje žvaigždės negęsta...
Laikas lekia žingsniu sparčiu –
Šie žingsniai paliečia viską:
Sujaukia žmogaus protą, mintis,
Įžiebia žvaigždes, mėnulio diską.
Negailestingas planetos valdovas:
Jo valioje – žemės gyvybės daigai –
Tu verpetais plauki, neša srovės –
Skęsdama išsigandusi – pabundi...
Naktyje pamiršti būtį – minutės
Koma – trumpa poilsio gama viena...
Šioje tyloje ir nešama ilsiesi –
Kol pažadina nušvitusi ryto aušra...
............................................
O laikrodis vis nesustodamas tiksi,
Žymėdamas ženklus veide – tyliame...
Sunku žvelgt į gyvenimo suniokotą
Veidrodį – likimo dovanotą praeityje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-10 21:01:02
kai atsigręžiam atgal, jau daug nugyventa, nueita, daug kelių ir klystkelių...bet juk visiems taip...eilės nostalgiškos, gilios
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-10 19:21:27
Nors veidrodis rodo gyvenimo likučius, bet jie kiekvienam labai brangūs.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-07-10 18:42:06
Deja, tiksi ir tiksi laikrodis, jo nesustabdyti, o veide tik daugėja laiko ženklų