Be laurų

Atsirink
Iš į smegenis įkimšto
Pasakų, mitų, legendų spygliuoto vainiko,
Ką tu neši
Ant savo menkų ir besparnių pečių,
Bet kelionės gale nebambėk,
Jog sunkus buvo kryžius uždėtas —
Tai stipriųjų lemtis,
Ir dosnių, ir be galo naivių.
Laurų nieks neatneš,
Nei karūnos, nei skeptro nesiūlys,
Dar iškeiks ir užmirš,
Apie prakaitą, kraują tylės.
Juk žinai, kur ėjai.
Braška plėšomo apdaro siūlės.
Ar gailiesi savęs?
Ar meluoti gabios padermės?
Nijolena

2016-07-10 08:43:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-07-10 19:30:24

Tikrieji laurai ir po tūkstantmečio kvepia.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2016-07-10 11:32:42

Gyvenimo realybė. Neši kryžių tau skirtą ir niekas to nevertina. Tik nereikia savęs gailėtis.