Be laurų
Atsirink
Iš į smegenis įkimšto
Pasakų, mitų, legendų spygliuoto vainiko,
Ką tu neši
Ant savo menkų ir besparnių pečių,
Bet kelionės gale nebambėk,
Jog sunkus buvo kryžius uždėtas —
Tai stipriųjų lemtis,
Ir dosnių, ir be galo naivių.
Laurų nieks neatneš,
Nei karūnos, nei skeptro nesiūlys,
Dar iškeiks ir užmirš,
Apie prakaitą, kraują tylės.
Juk žinai, kur ėjai.
Braška plėšomo apdaro siūlės.
Ar gailiesi savęs?
Ar meluoti gabios padermės?