Santrauka:
Septyni miegantys broliai...
(šiek tiek pavėlavau)
Paglostykit žolę,
Žaliąjį žemės drabužį,
Vakaras rasą išpylė,
Saulė seniai po laidos.
Pasiklausykit tylos —
Negieda, nečiulba, neūžia...
Laukia naktis,
Kol pirmas gaidys užgiedos...
Miega septynetas brolių,
Palikę dalgius iki ryto —
Pavargę nuo darbo,
Gal ir nuo saulės kaitros.
Ant kvepiančio šieno sukrito,
Sugrįžę namolio.
Sapno palaima...
Tik ar ilgai jie miegos?
Saulę tuoj žadins
Surinkti rasas išbarstytas
Dar užsilikęs vienintelis
Kaimo gaidys.
Kelkitės, broliai,
Nepramiegokite ryto!
Kas gi be jūsų
Žalią atolą guldys?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-11 09:33:08
Lengvai plaukia žodžiai, atverdami gražius vaizdus...
Dėkui.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-10 19:36:43
Gražios eilės niekados nevėluoja. Skaitai, matai ir mąstai apie vienintelio kaimo gaidžio giesmę.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-07-10 18:38:50
Dalgis, matyt, giminiškas slaviškam долг. Labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-07-10 13:08:01
Tikrai nemiegos, o skaitys šį puikų sueiliavimą...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-10 12:20:05
Belieka ir man prisijungti...Puikus kaimiškas šienapjūtės aprašymas...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-07-10 11:29:49
Pritariu Saulėdydžio komentarui, ryškus kaimo gyvenimo peizažas
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-10 09:57:21
Labai gražu! Kaimiška ir kvapnu. O ir tas senas tikėjimas apie šios dienos orus taikliai įpintas.