Paglostykit žolę,
Žaliąjį žemės drabužį,
Vakaras rasą išpylė,
Saulė seniai po laidos.
Pasiklausykit tylos —
Negieda, nečiulba, neūžia...
Laukia naktis,
Kol pirmas gaidys užgiedos...

Miega septynetas brolių,
Palikę dalgius iki ryto —
Pavargę nuo darbo,
Gal ir nuo saulės kaitros.
Ant kvepiančio šieno sukrito,
Sugrįžę namolio.
Sapno palaima...
Tik ar ilgai jie miegos?

Saulę tuoj žadins
Surinkti rasas išbarstytas
Dar užsilikęs vienintelis
Kaimo gaidys.
Kelkitės, broliai,
Nepramiegokite ryto!
Kas gi be jūsų
Žalią atolą guldys?