Ant pradalgių garuojantys rytai
Basom nulydi į vaikystę.
Svaigina liepžiedžių kvapai,
Gal bitele pas juos nuskristi?
O tas gyvenimas gražus,
Galbūt gražesnis už svajonę.
Rugiagėlių spalvos dangus
Globoja aitvaro šėlionę.
Nulyja vasaros lietus
Ir žemė žydi lyg jaunystė,
Per minkštus debesų pūkus
Galiu į pasakas nubristi.
O grįžt į krantą bangomis,
Balta puta palaimint smėlį.
Lig ryto žaist su žvaigždėmis,
Jos dosniai sėja žemėn gėrį.
-----
Nuslysta saulė už miškų,
Aguonom išbučiuoja dangų.
Ant vakarėjančių krantų
Tapau minčių paveikslą brangų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-10 19:43:59
Nuostabi tapyba — pilna džiaugsmo ir žaismės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-07-10 11:43:03
Vasaros idilė, gražu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-09 21:11:06
Labai vaizdingas su gražiomis metaforomis kūrinys.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-07-09 15:41:38
Labai labai patiko... ačiū
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-09 14:59:18
tinkamai parinktos spalvos/vaizdai, todėl ir paveikslas gražus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-07-09 14:27:22
Puikūs vasaros vaizdai. Nuklydau į prisiminimus... Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-09 12:10:04
toks džiaugsmingas tapymas...tikras vasaros ir gyvenimo džiaugsmas
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-07-09 09:22:52
Vasaros portretas čiurlenančiame tekste.