Ant pradalgių garuojantys rytai
Basom nulydi į vaikystę.
Svaigina liepžiedžių kvapai,
Gal bitele pas juos nuskristi?
O tas gyvenimas gražus,
Galbūt gražesnis už svajonę.
Rugiagėlių spalvos dangus
Globoja aitvaro šėlionę.
Nulyja vasaros lietus
Ir žemė žydi lyg jaunystė,
Per minkštus debesų pūkus
Galiu į pasakas nubristi.
O grįžt į krantą bangomis,
Balta puta palaimint smėlį.
Lig ryto žaist su žvaigždėmis,
Jos dosniai sėja žemėn gėrį.
-----
Nuslysta saulė už miškų,
Aguonom išbučiuoja dangų.
Ant vakarėjančių krantų
Tapau minčių paveikslą brangų.