Santrauka:
Visus su švente.
Prisiminiau, jog kažkada šią dieną rašiau...
Perskaičiusi pamačiau – vis dar tinka ir nūdienai, todėl šiek tiek pakoregavusi (sutrumpinusi) išdrįsau...
Laikas pasiglemžia visų gyvenimus,
Viską, ką tik atranda juose –
Laikas nutildo išminties alsavimus
Ir išbarsto atmintį keliuose.
Taip likom tušti, išsekę tarsi
Neturėdami savos prigimties –
Moralės – tautos turto esam netekę,
Savosios išminties neatrandame mes?..
Mus vedė ir veda į svetimą glėbį,
Veda į mūsų tautos išnykimą –
Bedvasės būtybės pavertė bejėge,
Nėra kam gelbėti mūsų likimo.
Dvasinis pasaulis sunaikintas,
Esame siūbuojančių nendrių tauta –
Išliko vienas kitas neparklupdytas,
Kuriems Tėvynės meilė – ŠVENTA.
Valstybės dieną minim, švenčiam,
Tačiau kiek tautiečių jaučia širdimi –
Išpuikimą, melą, apgaulę kenčiam
Ir „vadų“ aroganciją, pasitikėjimą savimi...
2005 07 06 – 2016 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-07-06 17:30:51
Liūdna, rimtai pagalvojus, bet gyvenimas pilnas netikėtumų — turi baigtis ta nelaboji arogancija ir visa kitokia velniava.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-06 15:40:49
viskas teisinga, nors ir liūdnai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-06 10:39:57
Neturiu ką pasakyti. Ką bepasakyčiau, būtų banalu, lyginant su kūriniu.
Taikliai su liūdesiu. Lenkiu galvą prieš autorę.
Ačiū. Su švente ir Jus.