Laikas pasiglemžia visų gyvenimus,
Viską, ką tik atranda juose –
Laikas nutildo išminties alsavimus
Ir išbarsto atmintį keliuose.
Taip likom tušti, išsekę tarsi
Neturėdami  savos prigimties –
Moralės – tautos turto esam netekę,
Savosios išminties neatrandame mes?..
Mus vedė ir veda į svetimą glėbį,
Veda į mūsų tautos išnykimą –
Bedvasės būtybės pavertė bejėge,
Nėra kam gelbėti mūsų likimo.
Dvasinis pasaulis sunaikintas,
Esame siūbuojančių nendrių tauta –
Išliko vienas kitas neparklupdytas,
Kuriems Tėvynės meilė – ŠVENTA.
Valstybės dieną minim, švenčiam,
Tačiau kiek tautiečių jaučia širdimi –
Išpuikimą, melą, apgaulę kenčiam
Ir „vadų“ aroganciją, pasitikėjimą savimi...

2005 07 06 – 2016 m.