Smilkinį miegančio vaiko sapnais vis paliečia
Delnas,
tupias ant skruosto drugiais bučiniai...
Vėjy suvirpa malda nukraujavę erškėčiai –
Buvo, tikrai juk taip buvo...
Prisimeni, buvo?..
Seniai.
Renkas voratinklių gijose rasos,
po lašą
Nuvarva žemėn kas kartą dangaus ir šviesos.
Buvo, tikrai juk taip buvo...
Prisimeni?..
Maža
Paukščių tikėjimo
tavo ir mano balsuos.
Nes, kai diena vėl į vakaro glėbį priglunda,
Takas ant upės į nebūtį juodą nuves –
Šimtmečiais dienos pavirs, tirps minutės, sekundės...
...................................................................................................
Rodos, kad niekad nebuvo
Manęs ir tavęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): asmenybė
Sukurta: 2016-07-10 23:13:29
Labai paviršutiniška, tekstas, regis, išspaustas. Kontekste nejaučiu dvasinės tapatybės ir sąryšio.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-03 20:21:25
kaip ir kaskart puiku...priglaudžiu
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-07-03 18:10:30
oi, kiek čia liaupsių kaip ir visada...Pritariu Renatai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-03 13:17:46
Prasmingas, verčiantis pamąstyti, kūrinys.
Takas ant upės į nebūtį juodą nuves –
Šimtmečiais dienos pavirs, tirps minutės, sekundės...
Labai taiklus pastebėjimas. Tačiau reikia gyventi, kol gyvenasi
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-03 11:26:45
Skaitant, šios eilutės tirpsta ir sulaša į širdį...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-07-03 08:37:35
Iškalbinga, vaizdinga, jautru, įtaigu...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-07-03 05:55:45
O jau metaforų gražumas rudenėjančiuose prisiminimuose... Viskas buvo.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-03 05:00:46
Labai gražu. Labai. Priglausiu ;)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-03 03:53:04
Smilkinį miegančio vaiko sapnais vis paliečia
Delnas,
tupias ant skruosto drugiais bučiniai...
Jautriai ir skausmingai - ypač šios dvi eilutės...Miela skaityti.