ten namai kur širdis
ten kur beržas
tiesa – jis nugriuvo
iš toli kartais dunda
sušvilpia greitieji
ar įtartinai viskas nuščiūva
įsisiautė vasara
į atogrąžų rūbą
o ta nuojauta – tuoj šitai baigsis
neišeik iš namų
tai širdis pasiliks
nuprausta lietaus trumpalaikio
pažiūrėki į akmenis
net ir spardomi
guli ten kur lėmė likimas
nejaudina jausmas vienatvės
nepažįstamas nerimas
nekankina laukimas
saulė švysteli siauru krašteliu
ir panyra už medžių
supraskim – laikas dieną paleisti
ten namai kur širdis
o širdis ten kur tu
ir beviltiška ką nors pakeisti
adria
2016-07-01 18:20:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-02 16:00:02
Kas žino, kokie jausmai kunkuliuoja akmenyse? Skulptoriams pavyksta net akmenį prakalbinti...
O gyventi tenka, kur likimas nubloškia savo negailestinga ranka ir net nepaklausia ar ten tu nori gyventi.
Įdomi mintis.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-02 06:29:43
Nuoširdus jausmų išliejimas, bet gal tik žodžiuose?...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-02 00:00:01
Gera pavaiga... Lyg ir nuramina, kviečia susitaikyti.