ten namai kur širdis
ten kur beržas
tiesa – jis nugriuvo
iš toli kartais  dunda 
sušvilpia greitieji
ar įtartinai viskas nuščiūva
įsisiautė vasara
į atogrąžų rūbą
o ta nuojauta – tuoj šitai baigsis
neišeik iš namų
tai širdis pasiliks
nuprausta lietaus trumpalaikio
pažiūrėki į akmenis
net ir spardomi
guli ten kur lėmė likimas
nejaudina jausmas vienatvės
nepažįstamas nerimas
nekankina laukimas
saulė švysteli siauru krašteliu
ir panyra už medžių
supraskim – laikas dieną paleisti
ten namai kur širdis
o širdis ten kur tu
ir beviltiška ką nors pakeisti