Kai į širdį vasaros žiedai suplūsta,
Kai talpi žydėjimo naktis,
Tu neskink gėlės – ji miršta,
Liks suglebęs atspindys.
Atspindys tylaus grakštumo
Ir kvapties švelnių žiedų...
Tu neskink gėlės – ji miršta,
Nealsuos ji – jau vėlu...
Jau vėlu, ir tu suprasi,
Kaip gėla į širdį sutekės...
Tu neskink gėlės – ji miršta,
Žiedo gyvastis jau nebešvies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-02 07:53:58
Labai gražus prašymas. Gal aš čia ne į temą. Man visada buvo nesuprantama po laidotuvių - kapo paslėpimas po gėlių kupeta.
Prasmingas ir vaizdingas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-02 06:34:07
Teisingai - nuskinta gėlė nuvysta. Tai gamtos ir žmogaus santykių dėsnis ir nieko nepakeist...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-07-01 19:30:25
Gražus prašymas, išties...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-01 15:37:00
gražus, taurus prašymas...nusidedu kartais ir suskinu puokštą papuošti kambariui