Kai į širdį vasaros žiedai suplūsta,
Kai talpi žydėjimo naktis,
Tu neskink gėlės – ji miršta,
Liks suglebęs atspindys. 
 
Atspindys tylaus grakštumo
Ir kvapties švelnių žiedų...
Tu neskink gėlės – ji miršta,
Nealsuos ji – jau vėlu...
 
Jau vėlu, ir tu suprasi,
Kaip gėla į širdį sutekės...
Tu neskink gėlės – ji miršta,
Žiedo gyvastis jau nebešvies...