Ilgiuos Tavęs, kaip dykumų krūmokšnis
išdžiūvęs ilgisi gaivaus lietaus,
išlyjančio palaima iš dangaus
ir išsiliejančio gyvais upokšniais,
kurių tėkmėj širdis vėl atsigaus –
ir vėl atgijęs pasipuoš kaip reta
krūmokšnis lapais dyvinai žaliais,
ir išbučiuotas saulės spinduliais,
dėkos už nuostabų malonės metą
ir Tavo garbei vėl žiedus išskleis...
Tik šiandien tartum tas krūmokšnis džiūstu
be Tavo meilės, jos versmės gaivios –
šaknim į sausvagės pakrantę kabinuos,
ir vėjas smėlyje visai kol neužpustė –
Tavos malonės laukiu valandos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-01 23:02:15
Tikėjimas, viltis, meilė, tai trys žiburiai, kurie veda žmogų per gyvenimą. Svarbiausia dorybė - meilė.
Dvasingos ir vaizdingos eilės.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-07-01 15:33:36
Meilės lyrika, kas gali būti gražiau. Juk visais laikais šis žanras nekėlė nuobodulio.:) Įdomus rimavimo būdas, ploju.
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-07-01 08:21:07
Labai gražios eilės...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-01 01:16:27
Jo, žmonai :) Nejau neaišku apie ką eilės? Geras darbas, man patiko.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-30 12:39:17
Vargšas krūmokšnis. Tikiuosi, kad Meilė jį atgaivins ir jis vėl žiedus išskleis...
Ačiū
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2016-06-30 12:38:50
Ilgesys, tikėjimas ir viltis. Gera skaityti dvasingas eiles.