Buvai
būtis man kartais pažeria žvaigždžių
lūšies akim žiūriu pro rūko plyšį
ir tavo riešo judesio geidžiu
vis laukdama kol atmintin sugrįši
dar sieloje slepiu anuos metus
tuščiais delnais paliesti
rodos mirštu
alyvom kvepia vasaros lietus
kaip plaukus lietė pirštai
išsiilgstu
aš tavo lūpų ir akių šviesos
lyg būtum taip arti bet tarsi tuščia
tik prisiliestum lašeliu rasos
liepsna virpėčiau
rodos tuoj sudužčiau
ir tas žydėjimas iš praeities
toks nepaliaujamai spalvotas
lėtas
migdau svajonę tau aš ant peties
lyg apgraibom tamsoj kažką palietus
tikiu dangau kad gal pajuokavai
pakelk mane lyg nuotaiką į viršų
o gal tik vėjas man kartos
buvai
šalia manęs
ir to aš nepamiršiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-07-01 11:42:49
Tiesiog plaukia iš širdies... Ačiū:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-01 01:22:49
Plojimai ir tiktai!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-30 21:43:32
pati subtiliausia lyrika, kiekvienas žodis alsuoja sava energija, savu grožiu, būtų nuodėmė neįsidėt į mėgstamiausius...ačiū
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-29 16:54:46
Labai gražu ir miela.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-06-29 16:37:54
Jauki ir ilgesinga lyrika. Tokia paprastai jaudina net ir sudiržusias sielas. Ką jau kalbėti apie jautrias?..Puikus darbas.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-29 16:32:04
Tik vienas žodis - labai...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-29 15:08:19
Švelni lyrika. Miela pabaiga. Gražu
Anonimas
Sukurta: 2016-06-29 14:28:36
Puiku... lyriška... nuoširdu.