šviesioj šešėlio pusėj po lietaus
mes susitiksim
karpant dangų vėjui
ir bus nuo ilgesio šiek tiek lipnu burnoj
nuo neišsakomo
ir to
ką nutylėjom
kol buvo laikas
trumpas ir staigus
tarytum kregždė perskridusi stiksą
nuo pirštų kapsinti šviesa
akių dangus
lyg perėja per amžinybę
tiksi
vidiniai laikrodžiai pasiutusiu greičiu
tu dar norėtum
bet matyt neliko
per tavo veidą srūvančio lietaus
anapus laiko
kur nesusitikom
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-23 07:44:10
Negražbyliaujant: nuostabus kūrinys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-22 23:50:42
Mėgstu šitos autorės kūrybą. Ji tikrai viena geriausių šiame saite. Ir šitos eilės dar kartą tai įrodo.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-22 19:23:05
pasiilgau šios autorės ir jos nostalgiškos lyrikos, šiek tiek vylingos, šiek tiek skausmingos...priglausiu
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-22 18:53:50
Kaip romantiškai pritiksėjo vidiniai laikrodžiai! Akių dangus - lyg perėja per amžinybę...
Taip ir toliau... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-06-22 18:18:44
...be ilgesio nebūtų ir lyrikos...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-22 16:13:06
Nuostabi lyrika.
ir bus nuo ilgesio šiek tiek lipnu burnoj....