šviesioj šešėlio pusėj po lietaus
mes susitiksim
karpant dangų vėjui
ir bus nuo ilgesio šiek tiek lipnu burnoj
nuo neišsakomo
ir to

ką nutylėjom
kol buvo laikas
trumpas ir staigus
tarytum kregždė perskridusi stiksą
nuo pirštų kapsinti šviesa
akių dangus
lyg perėja per amžinybę
tiksi

vidiniai laikrodžiai pasiutusiu greičiu
tu dar norėtum
bet matyt neliko
per tavo veidą srūvančio lietaus

anapus laiko
kur nesusitikom