Man po žadintuvo spiegimo prasideda karas :) Gal pati kalta, kad po Žalią Žolę braidau naktimis vietoj rožinių sapnų. Įdomu :)

Svarbu, kad rastas paparčio daigas. Iki Joninių ne taip jau toli. Belieka jį prižiūrėti ir sulaukti kosminės jėgos atsivėrimo.  :)

Žanrų įvairovę bandote ne pirmą kartą. Atsimenu, buvo ir lyrikos Kovo 8-osios proga, buvo literatūrinis laiškas, o kartą net fantastika (tiesa, į ją pataikyta netyčia).
Šįkart – manau, kad taip, tinka į lyriką (kuri dažnai pavadinama bendru poezijos vardu (įsivaizduojant širdies poeziją), bet žanro požiūriu yra kas kita, kitokios stilistikos).
Tai, ką noriu pasakyti, gerai išreikšta jau pirmame posme (paragavęs poezijos salsvo rasalo – lyrikos salsvo rasalo… rimuoju be galo).
Bendrai vertinant, emocinė plotmė aiški, todėl manau, kad tiesioginė, bet vis dėlto yra nemažai to, kas traukia į poeziją (keliaprasmybę). Pirmiausia – personifikuota naktis, santykis su laiku, tamsos ir šviesos mainai.
Joninių tema būta kūrinių ir anksčiau. Gera tema. Ypatingas laikas, stebuklai. Lyginant su šiuo, minties sklaida nuo /virš Šatrijos (skelbta sk. poezija > eilėraštis) visgi platesnė.
 
Išlaikytas stilius (Autorius niekur nuo savęs nedings), jo aptarinėti, manau, nereikia. Ir rimta, ir ne visai.
Vienintelis, kas sukėlė nesuvaldomą juoką, yra paparčio daigas, kuris saugo kosminę vasaros jėgą. Įsigilinus gal ir protinga… toje naktyje viskas sutelkta. Betgi jeigu jau taip, tai ar tik vasaros jėga?
Pavadinimas – įtemptas laukimas virsmo akivaizdoje. Tai gražu.

Štai kodėl Jums patinka langai? Pasirodo, kad galėtumėte žuvauti (mėnuliauti) mėnulį ir jį kramsnoti, užsigeriant poezijos šedevrais.
Sakyčiau, kad paparčio daigas geriau negu žiedas. Daigą galima paskiepyti ir išvesti tobulesnę veislę.
Įdomus eilėraštis.

gera rasti tą paparčio bent jau daigą, gal ir žiedą galima iš jo išaugint, o jau tada valio...