Plačiai išskleidęs mintis ant stalo  
Atsikandu kąsnį Mėnulio ovalo.
Ir paragavęs poezijos salsvo rasalo
Rimtas eiles rimuoju be galo.
 
Apie naktį – išsigandusią nuotaką,
Kai palikusi sapną iš lovos pašoka.
Jai rodau į aušrą šviesiausią taką –
Ji jau bąla nuo žaibo iškrovos šoko.
 
Žadintuvas spiegia: tegyvuoja taika...
Kaip vagys iš namo skaičiai pabėga.
Ta mechaninė išdaiga sukrečia laiką –
Slepiu po žvaigždėta nakties sermėga.
 
Bet su virpančia Joninių nuotaika
Pilnatis išsiblaivo, jai čia vėl nesimiega,
Randu stebuklingą paparčio daigą,  
Kuris saugo kosminę vasaros jėgą.