Į gyvenimą kiekvienas pro savo langą žiūri.
Vieno langas aukštas, platus, nublizgintas...
Kito – aprūkęs, apkibęs voratinkliais...
ir tai tik akelė...
Pro langą vienas mato saulėtą peizažą,
pilną gyvybės ir harmonijos,
kitas – sugriautą miestą
ir neatstatomus jo bokštus.
Ir graužiasi, pavydi tam pirmajam,
nes nesuvokia,
kad vos perbraukus pirštu per stiklą
į jo gyvenimą prasimuš
šviesos spindulėlis.
Perbrauktų dar kartą per stiklą –
spindulėliai jau šviestų du...
Ir kai, atrodo, daugiau nebeįmanoma –
imkim ir nusivalykim langus!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-06-22 19:17:09
Gerai, kad yra langai ir galima juos ne tik valyti, bet ir pakeisti.... o žodžiai ragina žvelgti šviesesnėm spalvom, ragina veikti...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-21 19:50:48
tikrai gražus ir toks savitas...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-21 17:55:30
Nėra vienodų gyvenimų. Kaip ir langų...Įdomus.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-06-21 15:06:02
Gražus ir filosofiškas eilėraštis. Man patinka, kai kalbama apie langus...