Spragsėki sieloje, žaismingoji šėlione —
Niūrus bambėjimas tavęs lai neužslėgs.
Nuo kalno slystant į ramybės klonį
Palik vilties, palik šiek tiek vilties,
Kad šoks šalia vaikėjimo linksmybė
Ir šonai plyš, kvatojant iš klaidų,
Išjungsi sąmonę, kai mėsinėt ims ligos,
Bet neužmiršiu, kad pora — tai du.
Lemties slėpynėse mane lai ras vaikaičiai,
Tegul pradžiugs, šypsosis, lai nustebs.
Nurodo amžių juk ne metų skaičius,
O kas tave brangindamas nemes.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-21 06:59:22
Ar tik neatsiliepėt į norą sugrįžti į jaunystę? Bet kas atsakytų, kodėl nuo kalnelio riedėdami
prašokame šį tarpsnį ir ...tiesiai į vaikystę, o Jūsų protingos eilės visada maloniai nuteikia.
Sėkmės...