Iškėlė ilgesį padangėn smilgos
Ir skrieja jis per laiką, per erdves.
Nors kelias jo klaidus ir ilgas,
Jis susiras ir nepaliks manęs.
Kada nušvis purienom žalios pievos,
O pempė vis teirausis – ar gyvi?
Išbridę iš rūkų baltutės ievos
Lyg nuotakos siaus šokio sūkury.
Kada sunku pamiršt bus savo kaltę,
Kai gervių voros vasarą lydės –
Jisai mane virš debesėlio balto
Kiekvieną kartą pakylės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-06-22 15:26:54
Išbridusios iš rūko baltos ievos
Lyg nuotakos siaus šokio sūkury.
Puikios eilės...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-20 19:56:28
Nuostabu. Ilgesys nėra seniokiškas, nes labai jau veržlus.Glaudžiu ir tariu ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-20 15:22:30
mielas ilgesys, puikios eilės
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-20 10:55:09
Sutinku su Saulėlydžiu, skaidrus ir neliūdnas ilgesys...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-20 10:04:28
Skaidrus tas ilgesys.. Gražu
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-06-20 09:53:46
Labai gražu.
Toks tradicinis malonus eilėraštis lyg išsiilgtos senosios mišios - tylios ir puošnios - vaikystėje pas senelius kaimo bažnyčioje. Taip, ilgesys...